Kovo 19 d. Poškonių pagrindinės mokyklos bendruomenė sulaukė gausybės brangių svečių, kurie ilgus metus ne tik džiaugėsi šios mokyklos pasiekimais, bet ir padėjo įveikti sunkumus, atidavė savo širdies šilumą čia besimokantiems vaikams bei dirbantiems pedagogams.

Poškonių lietuviškai mokyklai teko atlaikyti daugybę išbandymų savo kelyje. Apie juos byloja mokyklos istorija, kuri saugoma mokyklos muziejuje.

Lietuviškos mokyklos istorija prasideda gretimame Didžiulių kaime, kuriame 1923m. gruodžio 01d. duris atvėrė pirmieji mokiniai ir kuri buvo atidaryta dėka gyventojų. Buvo laikotarpių, kada buvo mokoma ne tik lietuviškai, bet ir lenkų kalba, o nuo 1942 metų Poškonių mokykloje buvo mokoma tik  lietuvių kalba. Džiugu priminti ir istorinį faktą: tarybiniais metais visame Šalčininkų rajone buvo tik vienintelė atskira lietuviška mokykla.

Mokyklai vadovavo: 1949-1950 – A. Vakulskis, 1950-1952 – M. Trainavičienė,  1952-1955 – B. Dombraitė-Usonienė, 1955-1956 – V. Aidukonis, 1956-1963 – A. Širvinskienė, 1963-1964 – L. Grybauskaitė, 1964- 1966 – J. Klevickienė, 1966- 1968 – A. Širvinskienė, 1968- 1978 – V. Lisauskas, 1978- 1982 – V. Lisauskienė, 1982- 1983 – A. Antanaitis, 1983-1985 – K. Kaminskas, 1985- 1990 – M. Tomelaitienė,  1990- 1997 – V. Žilius,  1997-1998 – G. Žilienė,  1998-1999 – M. Tomelaitienė, nuo 1999- B. Žybortienė.

Prabėgę metai buvo kupini įvykių, pasikeitimų ir darbų. Apie sudėtingus ir sunkius pokario metus, patirtus išgyvenimus sužinojome iš seniausios mūsų mokyklos buvusios direktorės B. Dombraitės –Usonienės lūpų.

Poškonių  pagrindinės mokyklos buvęs direktorius V. Žilius primena mums, kad jo vadovaujamas mokyklos kolektyvas 1990 metų rugsėjo 01 d. kraustėsi iš senų patalpų į naują pastatą. Sename pastate įsikūrė Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija.

Su meile ir pagarba prisimename mokykloje dirbusius mokytojus: Vytautą Vansavičių, Malviną Chmieliauskaitę- Miškinienę, Genovaitę Dvilienę, Reginą Ulbinaitę, Virginiją Kraujalytę, Oną Danielienę, Reginą Bruzgulienę, Ireną Kratkovskają, Vilmą Ruzginaitę, Daną Bruzgienę, Valdemarą Kliacevičių, Galiną Gordynec, Zitą Spirauskienę ir kitus.

Rašyti ir skaityti vaikus moko mokytojai, o dieviško žodžio ir gailestingumo – mūsų gerbiamas klebonas D. Valančiauskas. Nors klebonas šventėje dalyvauti negalėjo, bet jo  palaiminimą jautėme viso renginio metu.

Aš dėkoju už dėmesį, supratimą, bendradarbiavimą, paramą  visiems  svečiams, atvykusiems į šventę. Tai Šalčininkų rajono mero pavaduotojas A. Andruškevič, Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas J. Vasiliauskas bei šio skyriaus vyriausias specialistas V. Vansavičius, Šalčininkų rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja R. Markevič ir šio skyriaus vyriausieji specialistai R. Kazarevskaja, V. Učkuronis, H. Smykovskaja,  buvęs LR vyriausybės įgaliotinis Šalčininkų rajone A. Eigirdas, Poškonių seniūnijos seniūnas Rimantas Stočkus, DIRP direktorius Robertas Jomantas, G. Žagunio pasienio užkardos vadas Žydrūnas Vaikasas, Poškonių lopšelio –darželio direktorė Violeta Michalkevičienė, Vilniaus apskrities karaliaus Mindaugo Šaulių dešimtosios rinktinės vadas Eimantas Tamulynas.

Didelį būrį svečių sudarė visuomeninių organizacijų- „Rytų Lietuvos mokytojų“ sąjungos, „Vilnijos“ draugijos, žurnalistų sąjungos, „Matrūnėlės“- vadovai ir atstovai: Danguolė Sabienė, Nijolė Balčiūnienė, Alfonsas Petrukevičius, Nijolė Dlugauskaitė,  Remigijus Visockas, Alfonsas Kairys, Natalija Radzevičienė.

Šventišką nuotaiką palaikė rajono švietimo įstaigų direktoriai, kurie palinkėjo mokyklai prasmingų ieškojimų, gražaus bendradarbiavimo, šviesių vilčių ir lūkesčių, atvirumo viskam, kas nauja, gera, tikra…

Mokyklos salėje vykusiame šventiniame minėjime galima buvo išvysti ir žilagalvius, ir ką tik  šią mokyklą baigusius poškoniečius, kurie žavisi pedagogų kilnumu.

O  kokia gi šventė būtų be koncerto ?! Susirinkusius džiugino smagūs pradinukų šokiai ir dainos, 5-10 klasių mokinių atliekamos liaudies ir patriotinės dainos. Skambėjo posmai, skirti mokytojams, direktoriams.

Šventiškai švytėjo ne tik visų veidai, bet ir pati mokykla. Ji buvo išdabinta mokinių kūrybiniais darbeliais, parodėlėmis, stendais, kuriuose atsispindėjo mokyklos pasiekimai.  Daug šilumos ir darbo įdėjo visas mokyklos kolektyvas.

Švęsdami mokyklos 90-čio jubiliejų, tikime, kad ir toliau diegsime pagarbą gimtajam žodžiui, gimtajam kraštui, tautos kultūrai. Padėsime  mokiniams save suvokti kaip tautos kultūros, tradicijų ir papročių tęsėją ir puoselėtoją. Ugdysime Lietuvos pilietį.

 Mokyklos direktorė Birutė Žybortienė